- šiaudgalys
- šiaudgalỹs sm. (3a) DŽ, NdŽ, (3b) Plv žr. šiaudagalys: Lizdo sienelės papurusios, netvirtai prigulusios, iš jų kyšo šiaudgaliai, stiebų galiukai rš. | prk.: Viską karvei per žiemą sušėrėm, nė šiaũdgalio neliko Snt. ^ Žmonės – kaip šiaudgaliai vėtroj rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.